About the Template

Dec 24, 2011

Foxes

With scarves of red tied 'round their throats

Dec 3, 2011

Won't you come

Won't you come to comfort me?

Nemėgstu "švenčių sezono", šviečiančių vitrinų, blygsinčių lempučių ir tos dirbtines ore visai netvyrančios kalėdinės nuotaikos. Nemėgstu ieškoti dovanų, kurios vis tiek niekam nereikalingos, tik dar vienas kvepiančios dušo želės buteliukas lentynoj. Nemėgstu kepti kalėdinių sausainių, kuriuos gaila suvalgyti, dėl praleistų trijų valandų tepliojant glajumi. Nemėgstu tradicinio giminės susitikimo, kai kalbama apie bereikšmius dalykus, o pagrindine pramoga tampa visų dvidešimties patiekalų ragavimas. Nemėgstu ir kalėdinės muzikos. Tik  karštą vyną geriu be progos. O kam tos šventės, jeigu viskas taip dirbtina ir seniai praradę žavesį. "Išaugau" Kalėdas kartu su raštuotu raudonu megztiniu.

Oct 30, 2011

Oct 24, 2011

Look into my eyes

If I'd been a dog
They would've drowned me at birth.
Look into my eyes
It's the only way you'll know I'm telling the truth.

Oct 17, 2011

>>>

When I was a child
Fears pushed me hard
In my head, in my neck, in my chest, in my waist
I never loved.

Oct 16, 2011

Oct 14, 2011

Demon birds

Little demon birds. They will follow you everywhere you go.

Oct 13, 2011

I see a storm bubbling up from the sea

Netikėtai anksti prasidėjęs savaitgalis. Visai ne bjaurus oras lauke. Keistai rami nuotaika. Gal tai tyla prieš audra, o gal tiesiog štilis mano jūroje. Norėčiau pamatyti rudenį pajūryje. Koks jis? Tikiu, kad mažiau niūrus. Neigiamas emocijas nuplauna bangos ir nusineša į gilumą. Vėjas išpučia mintis, leisdamas trumpam užmiršti savo egzistenciją. Nebuvau prie jūros jau daugiau nei metus.

Oct 10, 2011

Oct 9, 2011

A necklace of leaves

Muzika, kuri sustabdo laiką. Pasaulis aplinkui juda savo tėkme, o tu stebi viską iš šalies, sulėtintai. Niūrus miestas, kurio kiekviena dalelytė pulsuoja sielos šalčiu. Tuo, kuris aptraukia akis  šerkšnu ir neleidžia praregėti. Rudens melancholija, įsigėrusi į pūvančių lapų kilimą. Rūkas, apglėbiantis ir paslepiantis apgriuvusius namų stogus. Žmonių veidai, sustingę, žvelgiantys gyvastį ir susidomėjimą praradusiu žvilgsniu. Viskas keistai susimaišę su spalvų proveržiu horizonte. Norisi giliai įkvėpti šalna dvelkiančio oro, pravėdinti pritvinkusius plaučius ir iškvėpti garų debesį, pažymintį trumpą sustojimą rytinėje sumaištyje.

Oct 6, 2011

Marble eyes

How do you feel?

Sep 29, 2011

Apple bed

I wish I had
a horse's head
a tiger's heart
an apple bed.

Sep 28, 2011

Sep 23, 2011

Sad & beautiful world

Sometimes I get so sad
Sometimes you just make me mad
Sometimes I just won't go
Sometimes I can't say 'no'
Sometimes days go speeding past
Sometimes this one seems like the last.

Sep 22, 2011

Traukiniai išvyks




Traukiniai išvyks
Ir laivai išplauks
Ir diena pasibaigs 
Nakčia.

Sep 9, 2011

Green grass of tunnel

Down from my ceiling
Drips great noise.
It drips on my head through a hole in the roof.
Behind these two hills here
There's a pool.
And when I'm swimming
In through a tunnel
I shut my eyes.

Sep 3, 2011

Neatrasti pasauliai

Ten gyvena kiti "mes", laimingesni, labiau pasitikintys savimi.
Ten spalvos ryškesnės, o debesys plaukia taip žemai, jog įmanoma juos paliesti ir pasinerti į minkštą ir šiltą jų rūką.
Ten kvapai stipresni, rytai kvepia levandomis, o vakarai cinamonu ir vanile.
Ten muziką galima pajausti, kiekvieno akordo švelnų dilgčiojimą odos paviršiuje. 
Ten kelionė trunka sekundę, gali atsidurti, kur tik širdis geidžia.
Ten namai nudažyti mėlynai.
O juose gyvena svajonės.

Aug 30, 2011

Evaporate in the sun

keep all your crows away
hold skinny wolves at bay
in silver piles of smiles
may all your days be gold my child

Aug 27, 2011

Aug 26, 2011

So long


It was a beautiful dream. It was such a beautiful dream.

Laukimas. Noras susigrąžinti kažką neapčiuopiamą, neegzistavusį ir nebesugrąžinamą. Pastebėjau, kaip šiek tiek dreba dešinė ranka. Klausau tos pačios dainos vėl ir vėl. Tai suteikia šiokį tokį nusiraminimą. Nesuteikia, meluoju pati sau. Viso labo senas įprotis. Trečias didelis puodelis (kažkada priklausęs tėčiui, bet begėdiškai nusavintas) žalios arbatos. Skaudanti gerklė. Peršalau (ar tikrai peršalama vasarą?). Arbata be jokio imbiero ar medaus. Tokią geriu tik ypatingais atvejais. Vis dar ta pati daina. Laukiu. Mano veide pasirodo sarkastiška šypsena. Arbata išgerta.

Skrendu


Vienas pažįstamas nuolat, vos tik kilus kokiems nors nervų ląsteles žudantiems nesutarimams, siūlydavo pažvelgti į save iš paukščio perspektyvos. Kad ir kokį nepaaiškinamą pasipriešinimą manyje kelia visos man išsakomos protingos (ir ne) pastabos, bet ši privertė šiek tiek susimąstyti. Tik šiek tiek, nes praktiškai paslaptingosios paukščio perspektyvos taip ir nepritaikiau. Kuris gi savo ego nesugebantis įveikti žmogus gali pripažinti klaidas dar nesulaukus jų padarinių? Na tikrai ne aš.
  Paukščiai man visados kelia susižavėjimą. Jų plastiški sparnų mostai, gebėjimas atitrūkti nuo purvinos žemės ir apsidirbusių jos gyventojų (ne ne, ne apie darbą aš čia...). Argi nebūtų puiku pajusti skrydžio laisvę? Tikro skrydžio, jaučiant vejo srovės nešimą nežinoma kryptimi.
  Visgi atitrūkti nuo savęs tikrai įmanoma. Manau, esu ne vienintelė, patyrusi keistą atsiskyrimo nuo savo kūno jausmą. Tarsi žvelgtum į save iš šono, stebint kaip aptirpęs kūnas atlieka savo funkcijas be jokio proto įsikišimo. Negaliu paaiškinti, kodėl taip nutinka, ar tai turi prasmę, ar veikia tik refleksiškai. Bet šį keistą jausmą būtų galima išnaudoti bandant pajusti ankščiau minėtą paukščio perspektyvą. Tuomet tai turėtų ne tik metaforišką reikšmę, bet ir leistų pabūti tuo gamtos sutvėrimu, kuris nevaržomai kerta sienas, nepaliestas žmonių supuvusių sielų pykčio skrenda ten, kur jo širdis geidžia. Į Mykonos, ten kur mėlynose langinėse šviečia saulė, o naktį krenta žvaigždės (visgi seilėjimasis man būdingas).

Gero skrydžio jums, paukščiai.

Aug 25, 2011

A song that silence sings

I dreamed you were a cosmonaut of the space between our chairs and I was a cartographer of the tangles in your hair.

Aug 22, 2011

That'll be the day

 That will be the day when you say goodbye. That will be the day when you make me cry. That will be the day when I die.

Koks dramatiškas pasiseilėjimas, bet bijau, kad tokia diena tikrai gali išaušti. Gal ne šiame gyvenime, juk dar 5 neišnaudoti ir laimės neatnešią kuponai guli stalčiuje (iš geros širdies galiu kelis ir padovanoti). Gal ne šioje realybėje. Mano sapnuose spalvos taip sutirštėja, jog akyse praskaidrėja tik po rytinio šalto dušo. Gal su kitais žmonėmis, su kuriais prasilenkiau gatvėje nuleidus akis, kuriems neištariau nė menkiausio žodžio, nors norėjosi išpasakoti visą savo nuobodaus gyvenimo istoriją. Gal kitu laiku. Praeityje, prisiminimai dažnai būna gražesni nei realybė, arba ateityje, juk viltis - žmonijos prakeiksmas - miršta paskutinė. Dabartis tiesiog per daug niūri. Tokia niūri kaip ir bejausmiai žodžiai, įskiepijantys beprasmį nerimą.


Aug 19, 2011

Hello my dearest friends and enemies

Ar tai dar vienas blog'as, kurios rašymo tikslas neaiškus, o turinys nenuspėjamas?

Taip.

Ar šio blog'o autorius jaučiasi pakankamai užtikrintas gebėjimais sklandžiai reikšti (ne)prasmingas savo mintis?

Ne.

 Ar šis blog'as bus besprasmis, narcisistinis autoriaus pareiškimas pasauliui apie savo egzistenciją?


Tikriausiai taip.